Vakaro neramumas (sundowning): ramios popietės veiklos žmonėms su demencija

Daugelis šeimų pastebi tą patį: rytai dažniausiai būna gana ramūs, bet popiet, kai diena eina į pabaigą, žmogus, gyvenantis su demencija, tampa neramus, nerimauja, painiojasi ar lengvai dirgsta. Jis gali vaikščioti iš kampo į kampą, prašyti „eiti namo“ net tada, kai jau yra namuose, arba greitai supykti. Tai dažnai vadinama sundowning, t. y. vakaro neramumu.

Vieno sprendimo nėra, tačiau dienos ritmo, kambario aplinkos ir veiklų pakeitimai gali padaryti popietes ramesnes. Šiame puslapyje surinkti praktiniai, nemedicininiai patarimai iš Nacionalinio senėjimo instituto (NIA) ir Alzheimerio asociacijos. Tai nėra medicininė konsultacija. Jei simptomai nauji, staigūs arba blogėja, pasikalbėkite su žmogaus gydytoju.

Kas yra vakaro neramumas?

Vakaro neramumas – tai neramumas, sujaudinimas, dirglumas ar painiavimasis, kurie prasideda arba blogėja, kai dienos šviesa blėsta, vėlyvą popietę ar ankstyvą vakarą. Nacionalinis senėjimo institutas (NIA) pažymi, kad per didelis nuovargis gali padidinti popietinį neramumą.

Kas gali pabloginti vėlyvo neramumo būseną?

Kelios priežastys dažnai veikia kartu. Alzheimerio asociacija nurodo tokius veiksnius:

• nuovargis po visos dienos;
• nauja ar painiojanti aplinka;
• „vidinis laikrodis“, kuris nesutampa su paros ritmu, todėl žmogus dieną būna mieguistas, o naktį nemiega;
• silpna šviesa ir šešėliai, kurie gali painioti;
• aplinkinių įtampos ar nusivylimo perėmimas;
• mažesnis miego poreikis, kuris būdingas vyresnio amžiaus žmonėms.

NIA apibendrintai mini ir kitas neramumo priežastis: skausmą, depresiją ar stresą, per mažai poilsio, vidurių užkietėjimą, per didelį triukšmą ar per daug žmonių, taip pat tam tikrus vaistus ar jų sąveikas.

Kaip suplanuoti dieną, kad vakarai būtų ramesni?

Sunkesnius dalykus perkelkite anksčiau, o vėlyvą popietę palikite švelnią ir nuspėjamą. Ir NIA, ir Alzheimerio asociacija rekomenduoja nuoseklų dienos ritmą. Pavyzdinė diena, kurią galite pritaikyti savo šeimai:

Keli konkretūs patarimai iš šaltinių:

• Dienos šviesa. NIA pataria kasdien praleisti laiko lauke arba prie lango, kur patenka saulės šviesa.
• Kasdienis judėjimas, bet ne per daug. Siekite kasdien būti fiziškai aktyvūs, neplanuodami per daug veiklų, pataria NIA.
• Gėrimai vėlyvą popietę. Vėlyvą popietę vengti alkoholio ir gėrimų su kofeinu, pavyzdžiui kavos ar kolos (NIA). Alzheimerio asociacija taip pat mini nikotiną.
• Miegas dienos metu. NIA pataria neskatinti ilgų miegų ir snaudimo vėlyvą popietę. Alzheimerio asociacija rekomenduoja riboti dienos miegus, jei naktinis miegas yra problema.

Daugiau apie nuoseklios dienos kūrimą skaitykite kasdienės rutinos veiklose.

Kaip padaryti namus ramesnius vėlyvą popietę?

Mažinkite triukšmą, pridėkite šviesos ir laikykite arti pažįstamus daiktus.

• Ryški, tolygi šviesa. Alzheimerio asociacija rekomenduoja vakare gerai apšviesti namus. Įjunkite šviesą, kol dar nepradėjo ryškėti šešėliai.
• Mažiau triukšmo. Išjunkite arba nutildykite televizorių ir radiją, o šiuo metu riboti lankytojus ar triukšmingus namų ruošos darbus. Alzheimerio asociacija pataria mažinti vakaro dirgiklius, pavyzdžiui televizorių, buitinius darbus ir garsią muziką.
• Pažįstami dalykai, kurie ramina. NIA pataria naudoti raminančią muziką ir laikyti aplink namus mylimus daiktus bei nuotraukas.
• Ar nieko neskauda? Alzheimerio asociacija rekomenduoja patikrinti, ar nėra skausmo, alkio, troškulio, vidurių užkietėjimo, pilnos šlapimo pūslės, nuovargio, infekcijos ar odos dirginimo, ir palaikyti patogią kambario temperatūrą.
• Jūsų pačių nuotaika. Žmonės pajunta įtampą. NIA pataria sulėtinti tempą ir stengtis atsipalaiduoti, jei jūsų pačių rūpesčiai didina įtampą.

Kokias ramias veiklas galime daryti vėlyvą popietę?

Rinkitės veiklas, kurios yra pažįstamos, neskubančios ir lengvai sustabdomos. Alzheimerio asociacija pataria raminančią veiklą, pavyzdžiui ramią muziką, nuotraukas ar mėgstamą filmą, o kartu pasivaikščiojimą, kad sumažėtų neramumas. NIA siūlo užkandį ar gėrimą, mėgstamą televizijos laidą, muziką, pasivaikščiojimą, skaitymą ar paprastą namų ruošos darbą, pavyzdžiui skalbinių lankstymą.

Idėjos, kurias galite išbandyti:

1. Kartu sulankstykite skalbinius. NIA pataria tokį paprastą namų ruošos darbą. Rankšluosčius lengva tvarkyti, o užduotis turi aiškią pabaigą.
2. Groti mėgstamą muziką. Pažįstamos dainos iš jaunystės, tyliu garsu. Dainuoti kartu ar tiesiog nusiminti – taip pat gerai. Daugiau idėjų rasite muzikos veiklose.
3. Žiūrėti nuotraukas. Nuotraukų albumas ar keletas šeimos nuotraukų, o Nuotraukų poros su matomomis nuotraukomis gali nuvesti į tylų pokalbį.
4. Trumpas pasivaikščiojimas. Sode, kvartale ar koridoriuje, kol dar nesutemo.
5. Bendras užkandis ir gėrimas. Kas nors paprasta, šilta ir be kofeino, prie stalo kartu.
6. Lengvas porinimas. Paveikslėlių poros su keturiomis plytelėmis ir matomais paveikslėliais lengva pradėti ir lengva sustabdyti.
7. Spalvinimas. Spalvinimas ekrane arba atspausdintame lape, be tikslo baigti.
8. Žiūrėti ir kalbėtis. Pokalbių kortelės pateikia paveikslėlį ir atvirą klausimą. Pakanka tiesiog pasižiūrėti.
9. Kvėpavimo pauzė. Ramus kvėpavimas – lėta, tylo pauzė, kurią pradedate ir baigiate patys.
10. Rankų darbai. Rūšiuoti sagas ar kojines, išlyginti minkštą antklodę ar laikyti pažįstamą daiktą. Žr. juslines veiklas.

Vėlyvą popietę vengkite naujų žaidimų, užimtų išvykų ir visko, kas reikalauja daug atminties ar dėmesio. Tai palikite rytui.

Ką daryti, kai neramumas prasideda?

Išlikite ramūs, raminkite ir švelniai nukreipkite dėmesį. NIA pataria kalbėti ramiai, išklausyti žmogaus rūpesčius, vengti ginčų, patikinti, kad jis saugus, ir prireikus švelniai paliesti. Tada pabandykite atitraukti dėmesį: užkandis, gėrimas, muzika ar pasivaikščiojimas.

Alzheimerio asociacija pataria tokias frazes kaip „Čia jūs saugus“ ir „Apgailestauju, kad esate nusiminęs“, o taip pat pataria pridėti šviesos, sulėtinti tempą ir riboti dirgiklius. Nespauskite, neapribokite erdvės ir nelaikykite žmogaus, nesistenkite jo sulaikyti ir su juo nesiginčykite.

Jei žmogus tampa agresyvus, NIA pataria išlaikyti saugų atstumą, kol elgesys nesibaigs. Pavojaus atveju skambinkite vietinei skubiosios pagalbos tarnybai ir pasakykite, kad žmogus serga demencija. Mūsų vadovas, kaip reaguoti į pyktį ir agresiją aprašo tuojautinius saugumo veiksmus ir tai, ką daryti vėliau.

Mūsų vadovai apie bendravimą ir ką daryti, kai sako ne turi daugiau patarimų apie raminančius žodžius.

Kaip rasti sukėlėjus?

Savaitę ar dvi vedami trumpą užrašų žurnalą. Alzheimerio asociacija pataria stebėti, kas nutinka prieš vakaro neramumo epizodus, ir taip nustatyti sukėlėjus. Užsirašykite, kada prasidėjo neramumas, kas nutiko valandą prieš tai, miegus, valgius ir gėrimus, lankytojus, triukšmą ir šviesą. Parodykite užrašus gydytojui. NIA pažymi, kad elgesio pokyčių stebėjimas gali padėti globėjams ir sveikatos priežiūros specialistams pastebėti tam tikrą modelį.

Kada kreiptis į gydytoją dėl vakaro neramumo?

Kreipkitės į žmogaus gydytoją, jei neramumas yra naujas, staiga pablogėjo arba atsiranda kitų pokyčių. NIA teigia, kad staigius ar greitai kintančius elgesio pokyčius, ypač po infekcijos ar neseniai pakeistų vaistų, reikia nedelsiant pristatyti gydytojui.

Paprašykite gydytojo patikrinti, ar nėra dalykų, kurie vakarus daro sunkesnius. Alzheimerio asociacija mini fizines problemas, pavyzdžiui šlapimo takų infekcijas, inkontinenciją, neramias kojas ir miego apnėją, ir pataria paklausti, kuriuo paros metu kiekvieną vaistą geriausia vartoti. NIA tarp galimų neramumo priežasčių nurodo skausmą, vidurių užkietėjimą ir šalutinį vaistų poveikį ar sąveikas.

Alzheimerio asociacija teigia, kad su Alzheimerio liga susijusiems miego sutrikimams pirmenybė paprastai teikiama nemedikamentiniams metodams, o vaistus nuo vėlyvo neramumo reikėtų svarstyti tik tada, kai tai nepadeda, įvertinus riziką ir naudą. Šis sprendimas priklauso gydytojui. Nepradėkite, nenutraukite ir nekeiskite jokių vaistų, miego priemonių ar papildų be medicininės konsultacijos.

Kaip pačiam ištverti vakarus?

Vėlyvos popietės gali būti sunkiausia globėjo dienos dalis. Jei galite, paprašykite šeimos nario, draugo ar apmokamo pagalbininko prižiūrėti žmogų vėlyvą popietę kelias dienas per savaitę, bent valandai. Mūsų vadove apie globėjo savisaugą rasite trumpalaikės pagalbos galimybių ir nemokamos Alzheimerio asociacijos 24/7 pagalbos linijos informaciją.