Kai žmogus su demencija supyksta ar tampa agresyvus

Pyktis gali virsti šūkavimu, stūmimu ar smūgiais, o tai gali būti baisu visiems aplinkui. Elgesys gali būti nevalingas. Tai neįrodo, kad žmogus ketina kam nors pakenkti. Pirmiausia padarykite situaciją saugesnę, tada ieškokite, ko žmogui gali prireikti.

Ką daryti, kai pyktis virsta agresija?

Sustabdykite užduotį, atsitraukite ir pasakykite trumpą, ramų sakinį. Alzheimerio asociacija pataria globėjams sutelkti dėmesį į jausmus, kalbėti lėtai ir mažinti dirgiklius. Jei esate tiesioginiame pavojuje ar kas nors sužeistas, persikelkite į saugią vietą ir kreipkitės į vietos skubiosios pagalbos tarnybas.

• Sustabdykite tai, kas vyksta, jei galite. Jei maudymas, rengimasis, svečiai ar kita užduotis žmogų supykdo, sustokite. Tai gali palaukti, nebent yra neatidėliotinas saugumo ar sveikatos poreikis.
• Suteikite erdvės. Atsitraukite ir palikite kiekvienam laisvą kelią pasitraukti. Nespauskite, neužstokite kelio, nesispraukite arti ir netikėtai nelieskite žmogaus.
• Kalbėkite tyliai ir trumpai. Galite pasakyti: „Matau, kad esate sukrimtęs. Duosiu jums erdvės.“ Nesiginčykite, negrasinkite ir nereikalaukite paaiškinimų.
• Nukelkite kitus žmones. Vaikas, svečias ar padėjėjas gali pereiti į kitą kambarį, kol žmogus nusiramina. Vienas ramus kalbėtojas gali būti geriau nei keli žmonės, bandantys padėti tuo pačiu metu.
• Pasitraukite, jei prasideda fizinis smurtas. Patekite į saugesnę vietą ir paprašykite kieno nors pagalbos. Nebandykite sulaikyti žmogaus.

Alzheimer’s Society rekomenduoja atsitraukti, vengti sulaikymo ar staigaus prisilietimo ir pasitraukti pagalbos, jei prasideda fizinis smurtas. Alzheimer’s Association taip pat pataria paprašyti leidimo, mažinti dirgiklius ir nespausti ar nesulaikyti žmogaus. Kai kyla tiesioginis pavojus, kreipkitės į jūsų vietovėje veikiančią skubiosios pagalbos tarnybą; nelaukite, kol epizodas praeis, jei kas nors gali būti sužeistas.

Kas gali lemti šį elgesį?

Priežasčių gali būti daugiau nei viena, o šeimos narys negali nustatyti tikrosios priežasties. Alzheimer’s Association kaip galimus veiksnius nurodo fizinį nepatogumą, aplinkos stresą ir bendravimo sunkumus.

Pagalvokite, kas nutiko prieš pokytį:

• Ar žmogus buvo pavargęs, alkanas, ištroškęs, jam buvo per karšta ar per šalta, ar nepatogu?
• Ar užduotis buvo sunki, skubota ar nepažįstama? Ar kas nors tęsė, nors žmogus jau rodė nerimą?
• Ar buvo garsių garsų, kelių žmonių kalbos, netvarkos ar nepažįstama aplinka?
• Ar žmogus blogai matė ar girdėjo tai, kas vyko?
• Ar neseniai pasikeitė vaistas, įprasta tvarka, globėjas ar sveikatos būklė?

Alzheimer’s Society pataria ieškoti dėsningumų ir galvoti, kaip situacija atrodė iš žmogaus pozicijos. Šie klausimai – stebėjimo gairės, o ne įrodymas, kad vienas veiksnys sukėlė elgesį. Nebandykite patys apžiūrėti, sulaikyti ar vaistais veikti žmogaus.

Kaip sumažinti galimybę, kad epizodas pasikartos?

Pasinaudokite tuo, ką pastebėjote, kad pakoreguotumėte kitą bendravimą. Tai gali padėti, tačiau negarantuoja, kad elgesys nepasikartos. Keiskite po vieną dalyką, kad būtų lengviau pastebėti, ar žmogus jaučiasi ramesnis.

• Rinkitės ramesnį laiką. Jei užduotis dažnai nesiseka, kai žmogus pavargęs, pasiteiraukite, ar kitas laikas tinka geriau.
• Padarykite aplinką lengvesnę. Išjunkite foninį triukšmą, sumažinkite žmonių skaičių kambaryje ir prieš pradėdami paruoškite viską, ko prireiks.
• Paaiškinkite vieną žingsnį ir palaukite. Prieikite iš priekio, pasakykite, ką darote, paklauskite prieš padėdami ir duokite laiko atsakyti.
• Sustokite pastebėję nerimą. Atsisakymas, traukimasis, įtemptas veidas ar garsesnis balsas gali būti ženklas sustoti. Užduoties baigimas neturi būti svarbesnis nei žmogaus komfortas.
• Pasidalykite paprastu planu. Jei žmogaus priežiūra paskirstyta keliems žmonėms, sutarkite, kokie ženklai reiškia „sustok“, kokią ramią frazę naudoti ir kam pranešti, jei kartojasi tas pats modelis.

Konkrečioms užduotims skirtų patarimų ieškokite mūsų vadovuose apie maudymąsi ir rengimąsi. Bendravimo patarimų vadove aprašoma, kaip kalbėti ir klausytis nesukeliant spaudimo.

Ką daryti, kai situacija nurimsta?

Jei žmogus nori, pasiūlykite paguodą ir grįžkite prie įprastos, nereikalaujančios veiklos. Nebarkite, nekaltinkite ir nebausikite. Alzheimer’s Society pažymi, kad žmogus gali dar jaustis sukrėstas, kai elgesys jau praėjo, net jei neprisimena, kas nutiko.

Jei norite suprasti dėsningumą, trumpai ir privačiai užsirašykite, kas nutiko prieš tai, ką pastebėjote, kiek tai truko ir kas, atrodo, padėjo. Įrašas turi būti faktinis; kai tinka, pasidalykite juo su žmogaus priežiūros komanda. Nefilmuokite žmogaus ir neskelbkite asmeninių duomenų be leidimo.

Jei užduotis dažnai sukelia nerimą, pakeiskite laiką ar būdą arba paprašykite pagalbos kito patikimo žmogaus. Galite priimti atsisakymą ir bandyti vėliau. Mūsų vadove ką daryti, kai žmogus sako „ne“ yra daugiau būdų sustoti be spaudimo.

Kada kreiptis į medikus?

Kreipkitės į žmogaus gydytoją dėl naujos, staigios, pasikartojančios ar blogėjančios agresijos. Alzheimer’s Association pataria atlikti medicininį patikrinimą, kai elgesys staiga pasikeičia. Gali reikėti patikrinti skausmą, ligas, miegą, aplinką ir vaistus. Situaciją gali įvertinti gydytojas.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei žmogus staiga susipainioja, yra sužalotas ar atrodo ūmiai sergantis. Jei jūs ar kažkas kitas yra tiesioginiame pavojuje, kreipkitės į vietos skubiosios pagalbos tarnybas. Nelaukite, kol surinksite užrašus ar bandysite patys išsiaiškinti priežastį.

Jūsų saugumas taip pat svarbus. Pasakykite patikimam šeimos nariui, gydytojui ar vietos demencijos pagalbos tarnybai, jei epizodai kartojasi ar jaučiate baimę. Paprašykite plano, kuris apsaugo ir žmogų, ir aplinkinius. Jums priklauso pagalba; viso to valdyti vienam nereikia.