Prisiminimų veiklos: atminimo dėžės, gyvenimo istorijos ir nuotraukos

Prisiminimai reiškia kartu džiaugtis praeitimi. Daugeliui žmonių su demencija atsiminimai iš prieš dešimtmečius dažnai išlieka ryškesni nei tai, kas įvyko šį rytą. Nuotraukos, pažįstami daiktai, muzika ir istorijos gali atverti tuos prisiminimus ir suteikti šiltą temą pasidalyti. Viena taisyklė: tai pokalbis, niekada ne egzaminas.

Kas yra prisiminimai ir kuo jie skiriasi nuo egzaminavimo?

Prisiminimai – tai praeities dalijimasis per nuotraukas, daiktus, muziką ar vaizdo įrašus, žmogui jo tempu. NHS juos apibūdina kaip praeities patirčių ir istorijų dalijimąsi naudojant nuotraukas, daiktus, vaizdo įrašus ar muziką, knygoje ar planšetėje. Egzaminavimas kitoks: jis reikalauja iš žmogaus pateikti teisingą atsakymą, o tai gali sukelti gėdą vietoj malonumo.

Nacionalinis senėjimo institutas tarp vengtinų dalykų mini klausimą, ar žmogus ką nors ar kažką prisimena. Šeimos slaugytojų aljansas pataria vengti klausimų, kurie remiasi trumpalaike atmintimi, ir kalbėti apie tolimesnę praeitį.

Kaip kalbėti apie nuotraukas be egzaminavimo?

Pradėkite nuo to, ką matote, ir palikite vietos žmogui pridėti ką nors, jei jis nori.

1. Sėskite šalia. Laikykite albumą tarp savęs, kad žiūrėtumėte kartu, o ne egzaminuotumėte per stalą.
2. Pasirinkite kelias nuotraukas. Penkios geros nuotraukos geriau nei visa dėžė. Geriausiai tinka dideli, aiškūs atspaudai.
3. Patys įvardykite žmones. „Čia tu ir tėtis per savo vestuves“ pašalina spaudimą.
4. Komentuokite detales. Drabužiai, automobiliai, maistas, oras, veidai. „Koks automobilis. Atrodo toks blizgantis.“
5. Kvieskite, o ne reikalaukite. „Papasakok apie…“ ar „Ką pastebi?“ Tyla taip pat gerai.
6. Sekite jo pradžią. Jei jis pradeda kalbėti apie visiškai ką kita, eikite su juo.
7. Baikite, kol malonu. Uždarykite albumą, kol neatėjo nuovargis.

Paruoštų paveikslėlių užuominų ieškokite pokalbio kortelėse. Kad savo šeimos nuotraukas paverstumėte švelniu atitikimo žaidimu, išbandykite nuotraukų poras; nuotraukos, kurias pasirenkate, lieka jūsų naršyklėje.

Kaip sukurti atminimo dėžę?

Atminimo dėžė – tai talpykla su daiktais iš žmogaus gyvenimo, kuriuos galima paliesti ir apie juos kalbėti.

1. Pasirinkite tvirtą dėžę, kurią lengva atidaryti, pavyzdžiui, batų dėžę, skrybėlių dėžę ar mažą medinį skrynelę.
2. Pasirinkite temą ar mišinį. Darbas, hobis, vieta, dešimtmetis ar šiek tiek visko.
3. Surinkite saugius daiktus. Penki–dešimt daiktų pradžiai pakanka.
4. Naudokite brangių daiktų kopijas. Nuotraukas ir dokumentus, kurių negalima atkurti, nukopijuokite, o originalus saugokite.
5. Išimkite po vieną daiktą. Perduokite vieną, pasakykite ką nors apie jį ir pažiūrėkite, kur nuneš pokalbis.

Idėjos, ką įdėti:

• Darbas: vardo ženkliukas, mažas įrankis, uniformos ženklas, sąskaitų knyga, slaugytojo sagutė, receptų knyga iš valgyklos.
• Namai: receptų kortelė jo rašysena, virtuvinis rankšluostis, mėgstamas šalikas ar kaklaraištis.
• Hobiai: žvejybos masalas be kabliuko, beisbolo kamuolys, kamuoliukas vilnos, sėklų pakelis.
• Vietos: atvirukai, žemėlapiai, turistinis suvenyras, gimtojo miesto laikraščio iškarpa.
• Šeima: nuotraukų kopijos, vaiko piešinys, vestuvių kvietimas.

Palikite sunkius daiktus, mažus daiktus, kuriuos galima nuryti, ir viską, kas gali sukelti skausmingus prisiminimus, nebent žinote, kad tai laukiama.

Kaip sukurti gyvenimo istorijos knygą?

Gyvenimo istorijos knyga – tai paprastas nuotraukų ir trumpų antraštių albumas apie žmogaus gyvenimą. Tai dalykas, kurį galima žiūrėti kartu, ir jis padeda lankytojams bei slaugos darbuotojams pamatyti visą žmogų.

1. Pasirinkite formatą. Segtuvas su apsauginiais lapais, spausdinta nuotraukų knyga ar skaidrių demonstracija planšetėje.
2. Suplanuokite kelis skyrius. Vaikystė, mokykla, darbas, šeima, gyventos vietos, tikėjimas, hobiai, mėgstamas maistas ir muzika.
3. Įdėkite vieną ar dvi nuotraukas kiekviename puslapyje su trumpa, dideliu šriftu parašyta antraštė: „Marija, 22 metų, pradeda dirbti banke.“
4. Įtraukite pomėgius ir įpročius. „Geria kavą su pienu. Mėgsta sekmadienio giesmes. Nemėgsta garsios televizijos.“ Tai padeda visiems, kas jį prižiūri.
5. Įtraukite patį žmogų tiek, kiek jis nori: rinkdamasis nuotraukas, pasakodamas istorijas ar tiesiog stebėdamas, kaip knyga susidaro.
6. Pildykite toliau. Nereikia baigti, kad būtų naudinga.

Daugiau prisiminimų idėjų

• Groti muziką iš jaunystės ir kalbėti apie tai, kur ji nuveda. Žr. muzikos veiklas.
• Žiūrėti šeimos filmus ar TV laidas iš mėgstamų dešimtmečių.
• Gaminti vaikystės patiekalą ir leisti kvapams vesti pokalbį.
• Žiūrėti žemėlapį su gimtuoju miestu ir sekti pažįstamas gatves.
• Vartyti senus katalogus ar žurnalus ir kalbėti apie kainas, madas ir automobilius.
• Įrašyti jo istorijas telefonu, gavus leidimą, šeimai.
• Dalytis skambučių metu. Vaizdo skambučio metu parodykite vieną nuotrauką; žr. telefono ir vaizdo skambučius.
• Atsinešti nuotrauką ar daiktą apsilankant. Tai suteikia apsilankymui paprastą temą; žr. apsilankymus.

Ką daryti, jei prisiminimas skausmingas?

Kai kurie prisiminimai sukelia sielvartą, gailestį ar baimę. Jei žmogus sujaudinamas, sustokite, paguoskite jį ir švelniai pakeiskite temą ar veiklą. Nesiginčykite dėl to, kas nutiko. Šeimos slaugytojų aljansas pataria nebandyti įtikinti žmogaus, kad jis klysta, ir reaguoti į jo jausmus, kurie yra tikri. Jei jis kalba apie žmogų, kuris mirė, lyg jis būtų gyvas, reaguokite į jausmą: „Tau jo trūksta. Papasakok apie jį.“

Ką rodo tyrimai?

Cochrane apžvalga apie prisiminimų terapiją, apimanti 22 tyrimus ir 1 972 žmones, nustatė, kad poveikis buvo nenuoseklus, nedidelis ir priklausė nuo aplinkos bei formato. Ji nerado įrodymų apie žalą žmonėms su demencija. Prisiminimus siūlome todėl, kad jie gali suteikti šiltą, prasmingą laiką kartu, o ne kaip gydymą. Daugiau apie lengvą pokalbį žr. bendravimo patarimus.