Viduržemio jūros ir MIND dietos bei demencija: ką sako tyrimai

Galbūt skaitėte, kad „smegenims sveika“ dieta gali atitolinti Alzheimerio ligą. Tikroji padėtis kuklesnė. Kai kurie mitybos modeliai susiję su mažesne rizika tyrimuose, sekančiuose žmones laikui bėgant, bet geriausias iki šiol atliktas tyrimas nerado aiškios naudos. Šis puslapis paaiškina abu dalykus, o po to aptaria tai, kas dažniausiai svarbiausia žmogui, jau gyvenančiam su demencija: pakankamai suvalgyti ir išgerti bei mėgautis maistu.

Tai bendra informacija, ne medicininė konsultacija. Prieš keisdami savo ar kito žmogaus mitybą, pasitarkite su gydytoju ar registruotu mitybos specialistu. Žr. mūsų medicininį atsakomybės apribojimą.

Kas yra Viduržemio jūros ir MIND dietos?

Nacionalinis senėjimo institutas (NIA) jas apibūdina taip (NIA apie mitybą ir Alzheimerio ligą):

• Viduržemio jūros dieta: daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, pupelių, žuvies ir jūros gėrybių bei alyvuogių aliejaus, su nedideliu kiekiu raudonos mėsos, kiaušinių ir saldumynų.
• MIND dieta (Mediterranean–DASH Intervention for Neurodegenerative Delay): Viduržemio jūros dietos ir DASH dietos, skirtos kraujospūdžiui, mišinys. Joje daug daržovių, ypač žaliųjų lapinių; uogų; nesmulkintų grūdų; pupelių; riešutų; žuvies bent kartą per savaitę ir alyvuogių aliejaus. Ribojama raudona mėsa, saldumynai, sūris, sviestas ar margarinas ir keptas ar greitas maistas.

Ar šios dietos mažina demencijos riziką?

Įrodymai prieštaringi. NIA sako, kad kai kurie, bet ne visi stebėjimo tyrimai sieja Viduržemio jūros ir MIND dietas su mažesne demencijos rizika, palyginti su vakarietiško tipo mityba, kurioje daugiau raudonos mėsos, sočiųjų riebalų ir cukraus.

2024 m. Lancet komisija išsamiau peržiūrėjo tyrimus (Lancet komisija):

• Viena kohortinių tyrimų apžvalga sieja aukštą mitybos kokybę su maždaug 20 % mažesne demencijos rizika.
• Didesnė trijų kohortų analizė sieja glaudesnį MIND dietos laikymąsi su mažesne rizika.
• Tačiau švedų tyrimas, sekęs 28,025 vidutinio amžiaus žmones maždaug 20 metų, nerado mažesnės rizikos nei su rekomenduojamomis dietomis, nei su Viduržemio jūros tipo dieta.

Stebėjimo tyrimai negali įrodyti priežasties ir pasekmės ryšio. Žmonės, kurie maitinasi taip, dažnai skiriasi ir kitais aspektais, pavyzdžiui, pajamomis, išsilavinimu, fizinio aktyvumo lygiu ir prieiga prie sveikatos priežiūros. Komisija padarė išvadą, kad nepakanka įrodymų, jog sveika mityba tiesiogiai užkerta kelią demencijai, nors daug vaisių ir daržovių bei mažiau itin perdirbto maisto yra naudinga daugeliui sveikatos būklių ir veikia tokius rizikos veiksnius kaip nutukimas, diabetas ir aukštas kraujospūdis. Komisija nepridėjo mitybos prie savo 14 rizikos veiksnių sąrašo.

Ką nustatė 2023 m. MIND dietos tyrimas?

Stipriausias iki šiol atliktas patikrinimas buvo atsitiktinių imčių tyrimas, paskelbtas žurnale New England Journal of Medicine 2023 m. (MIND dietos tyrimas):

• Kas: 604 suaugusieji nuo 65 metų Čikagos ir Bostono apylinkėse, neturintys mąstymo problemų, turėję artimą giminaitį su demencija, turintys antsvorio ir iš pradžių mitę mažiau sveikai.
• Kas buvo daroma: trejus metus pusė laikėsi MIND dietos, o pusė – įprastos mitybos. Abi grupės buvo prašomos suvalgyti maždaug 250 kalorijų per dieną mažiau ir reguliariai gavo registruotų mitybos specialistų konsultacijas.
• Rezultatas: mąstymo testų rezultatai šiek tiek pagerėjo abiejose grupėse. Skirtumas tarp grupių buvo mažas ir statistiškai nereikšmingas. Smegenų tyrimai taip pat parodė panašius pokyčius abiejose grupėse.
• Svoris: abi grupės neteko maždaug 5 kilogramų (apie 11 svarų).

Kodėl tyrimas galėjo neparodyti skirtumo?

Tyrėjai pasiūlė kelias priežastis. Kontrolinė grupė tikriausiai taip pat pagerino savo mitybą, nes neteko panašaus svorio. Kartotiniai testai gali patys pagerinti rezultatus, nes žmonės pripranta prie testų. Trys metai gali būti per trumpas laikotarpis. Dauguma dalyvių buvo gerai išsilavinę ir europietiškos kilmės, todėl rezultatai gali netikti visiems.

Taigi sąžininga išvada tokia: MIND dieta per trejus metus nenugalėjo protingos, kalorijų kiekį mažinančios dietos. Tai nereiškia, kad sveika mityba bevertė. Tai reiškia, kad nė vienas neturėtų tikėtis, jog konkreti dieta užkirs kelią demencijai.

O konkretūs maisto produktai ir papildai?

NIA sako, kad nėra įrodymų, jog tam tikro maisto valgymas ar vengimas gali užkirsti kelią Alzheimerio ligai ar su amžiumi susijusiam kognityviniam nuosmukiui. Mėlynės, lapinės daržovės ir kurkuma buvo tirtos, bet įrodymų nėra. NIA taip pat sako, kad nė vienas vitaminas ar papildas neįrodytas kaip užkertantis kelią Alzheimerio ligai ir jokio jų nerekomenduojama tam tikslui. NIA perspėja, kad neįrodyti produktai, parduodami kaip apsauga nuo Alzheimerio ligos, gali būti nesaugūs, bereikšmiai arba abu, ir gali trukdyti skiriamiems vaistams, todėl prieš bandydami bet ką, pasitarkite su gydytoju (NIA apie Alzheimerio ligos prevenciją).

Kaip mityba gali likti sveika ir maloni?

Daugumai vyresnio amžiaus žmonių tikslas – maistas, kuris maitina, yra pažįstamas ir malonus, o ne griežtas planas:

• Kurkite valgius iš maisto, kurį mėgstate, pagal Viduržemio jūros modelį: daržovių, vaisių, pupelių, nesmulkintų grūdų, žuvies ir alyvuogių aliejaus.
• Palikite mėgstamų skanėstų. Malonumas ir apetitas svarbūs, ypač vėlesniame amžiuje.
• Valgykite su kitais, kai galite. Bendri valgiai – gera kompanija.
• Gaminkite kartu. Daržovių plovimas ar puodo mentelės sukimas – gera bendra veikla; žr. namų ūkio darbus. Mėgstamas šeimos receptas taip pat gali pažadinti prisiminimus.

Vyresnio amžiaus žmonės neturėtų mažinti kalorijų ar numesti svorio nepasitarę su gydytoju, o badavimas kelia papildomos rizikos. Žr. mūsų badavimo vadovą.

Kaip padėti žmogui su demencija maitintis gerai?

Žmonėms, gyvenantiems su demencija, pagrindinis rūpestis paprastai yra pakankamai suvalgyti ir išgerti. Alzheimer’s Association pažymi, kad žmonės gali pamiršti valgyti, manyti, kad jau valgė, ar pasijusti priblokšti dėl pasirinkimų, ir kad prasta mityba gali didinti elgesio simptomus bei sukelti svorio netekimą (Alzheimer’s Association apie maistą ir valgymą). Šios idėjos kilę iš Alzheimer’s Association, NIA ir Alzheimer’s Society:

1. Siūlykite maistą, kurį galima valgyti rankomis. Į kąsnelius supjaustyti gabalėliai, kuriuos lengva paimti, pavyzdžiui, sumuštinių gabalėliai, vištienos gabalėliai, žuvies lazdelės, apelsinų skiltys ar garuose virtos brokolių šakelės, leidžia žmogui valgyti be įrankių.
2. Naudokite kontrastą prie stalo. Regos pokyčiai gali apsunkinti maisto atskyrimą nuo lėkštės. Baltos lėkštės ar dubenys ant kontrastingo stalo kilimėlio gali padėti. Venkite raštuotų indų ir staltiesių.
3. Duokite po vieną ar du patiekalus vienu metu. Pilna lėkštė gali priblokšti.
4. Laikykite valgymo laiką ramų. Išjunkite televizorių, palikite stalą paprastą ir skirkite pakankamai laiko. NIA pataria neskubėti ir nespausti.
5. Dažnai siūlykite mažus valgius ir užkandžius. NIA pataria mažesnius, dažnesnius valgius ir kalorijų turtingus užkandžius, jei žmogus nepakankamai valgo (NIA patarimai, kaip gerai maitintis).
6. Padėkite gerti. Per dieną siūlykite mažus puodelius vandens ar kitų gėrimų, taip pat maisto, kuriame daug vandens, pavyzdžiui, vaisių, sriubos, pieno kokteilių ir glotnučių. Jei žmogus nenori vandens, NIA pataria pabandyti sulčių, pagardinto vandens, sultinio, pieno arba kavos ar arbatos be kofeino.
7. Tikrinkite temperatūrą. Žmogus gali nepastebėti, kad maistas ar gėrimas per karštas.
8. Pritaikykite įrankius ir puodelius. Dubenys vietoj lėkščių, šaukštai su storomis rankenomis ir puodeliai su dangteliais gali palengvinti valgymą. Nesirūpinkite tvarkingumu.
9. Padarykite maistą lengviau kramtomą ir rijamą. Pjaustykite maistą mažais gabalėliais arba siūlykite minkštą maistą. Jei žmogus valgydamas kosėja ar užspringsta, pasakykite jo gydytojui.
10. Nespauskite valgyti. NIA pažymi, kad apetitas natūraliai mažėja vėlyvuosiuose Alzheimerio ligos etapuose.

Ženklai, apie kuriuos pasakyti gydytojui

Svorio netekimas, atsisakymas valgyti, nuovargis ar silpnumas gali būti ženklai, kad žmogus nevalgo pakankamai. Alzheimer’s Society pažymi, kad skaudantys dantys ar protezai, depresija, vidurių užkietėjimas ir vaistų pakeitimai gali sumažinti apetitą (Alzheimer’s Society apie apetitą). NIA išvardytų dehidratacijos požymių tarpe yra sausa burna, svaigulys, greitas širdies plakimas ir haliucinacijos (NIA apie dažnas medicinines problemas).

Pasikalbėkite su gydytoju

Prieš darydami didelius savo ar kito žmogaus mitybos pokyčius, pasikalbėkite su gydytoju ar registruotu mitybos specialistu, ypač jei sergate diabetu, inkstų liga, turite rijimo problemų ar neseniai neteko svorio. Žmogui, gyvenančiam su demencija, paklauskite, kiek jis turėtų suvalgyti ir išgerti per dieną, ir ar mitybos specialistas ar papildai galėtų padėti.

Kreipkitės skubios pagalbos, jei žmogus užspringsta, jam staiga kyla sumišimas ar kiti staigūs pokyčiai, stiprus svaigulys ar alpimas.