Ar demencijos galima išvengti? Ką sako tyrimai

Jei rūpinatės žmogumi, sergančiu demencija, arba stebėjote, kaip su ja gyvena tėvai, tikriausiai klausėte savęs, ar tai galėjo būti sustabdyta ir ar galima tai sustabdyti jums. Šiame puslapyje paprasta kalba išdėstoma, ką iš tikrųjų sako moksliniai tyrimai. Trumpas atsakymas: niekas negali pažadėti, kad demencijos bus išvengta, tačiau tyrimai rodo, kad kai kurias rizikas galima sumažinti, o jų mažinimas visoje populiacijoje gali reikšti, kad demenciją patirs mažiau žmonių arba ji prasidės vėliau.

Tai bendra informacija, ne medicininė konsultacija. Prašome perskaityti mūsų medicininį atsakomybės apribojimą ir pasikalbėti su gydytoju apie savo sveikatą.

Ar demencijos galima išvengti?

Nėra įrodyto būdo, kaip išvengti demencijos bet kuriam konkrečiam žmogui. Nacionalinis senėjimo institutas (NIA) sako, kad nors dar niekas neįrodyta kaip užkertantis kelią Alzheimerio ligai, mokslininkai atrado perspektyvių strategijų ir sužino, kas gali, o kas gali neveikti.

Tyrimai rodo, kad tam tikros sveikatos būklės ir įpročiai susiję su didesne demencijos tikimybe. Kai šios rizikos mažesnės visoje populiacijoje, demenciją gali patirti mažiau žmonių arba ji gali prasidėti vėliau gyvenime. Tai labai skiriasi nuo garantijos.

Vienas vilties ženklas: 2024 m. Lancet komisija pranešė, kad kai kuriose turtingose šalyse, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, vyresnio amžiaus žmonių, sergančių demencija, dalis sumažėjo. Autoriai mano, kad tai tikriausiai iš dalies lemia geresnis išsilavinimas, geresnė sveikatos priežiūra ir mažesnė kraujagyslių žala per visą gyvenimą, pagal Londono universiteto koledžo (University College London) šį pranešimo santrauką.

Ką nustatė 2024 m. Lancet komisija?

Lancet komisija dėl demencijos prevencijos, intervencijos ir priežiūros – tai 27 demencijos tyrėjų grupė, kuri kas kelerius metus peržiūri įrodymus. Jų 2024 m. ataskaitoje įvardyta 14 rizikos veiksnių, kuriuos potencialiai galima keisti, ir įvertinta, kad jie kartu lemia beveik pusę (apie 45 %) demencijos atvejų pasaulyje. Autorių žodžiais, šie atvejai teoriškai galėtų būti išvengti arba atidėti, jei rizikos būtų pašalintos (2024 m. Lancet komisijos ataskaita).

14 veiksnių, sugrupuotų pagal gyvenimo etapą, kuriame įrodymai stipriausi:

• Ankstyvas gyvenimas: mažesnis išsilavinimas.
• Vidutinis amžius (maždaug nuo 40 iki 65 metų): klausos praradimas, didelis LDL („blogojo“) cholesterolio kiekis, depresija, galvos trauma, fizinis neaktyvumas, diabetas, rūkymas, aukštas kraujospūdis, nutukimas ir didelis alkoholio vartojimas.
• Vyresnis amžius: socialinė izoliacija, oro tarša ir negydomas regos praradimas.

Du naujausi 2024 m. papildymai buvo didelis LDL cholesterolio kiekis ir negydomas regos praradimas. Veiksniai, susiję su didžiausia atvejų dalimi, buvo klausos praradimas ir didelis LDL cholesterolio kiekis (maždaug po 7 % kiekvienas), po jų – mažesnis išsilavinimas ir socialinė izoliacija (maždaug po 5 % kiekvienas).

Mūsų rizikos veiksnių vadove visi 14 veiksnių aptariami lentelėje, nurodant, ką rodo tyrimai ir ką galite padaryti.

Ko nereiškia 45 % skaičius

Šį skaičių lengva neteisingai suprasti, todėl verta būti tikslams:

• Tai populiacijos įvertinimas. Jis apibūdina demencijos atvejus visame pasaulyje, o ne jūsų ar jūsų tėvų tikimybes.
• Jis daro prielaidą apie priežastį ir pasekmę. Autoriai teigia, kad įtraukė tik rizikos veiksnius su įtikinamais įrodymais, tačiau kai kurie ryšiai gali būti tik iš dalies priežastiniai. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus depresija kartais gali būti ankstyvas demencijos simptomas, o ne priežastis.
• Tai nieko negarantuoja vienam žmogui. UCL santrauka pažymi, kad rizikos mažinimas veikia populiacijos lygmeniu ir negarantuoja, jog kiekvienas žmogus išvengs demencijos.
• Kitos pusės šie veiksniai nepaaiškina. Likusią dalį sudaro amžius, genai ir priežastys, kurių mokslininkai dar neišsiaiškino.

Kuo skiriasi „rizikos mažinimas“ ir „prevencija“?

Rizikos mažinimas reiškia tikimybės sumažinimą. Jei didelė žmonių grupė sumažina savo kraujospūdį, per daugelį metų iš jų gali susirgti demencija mažiau, nei kitu atveju būtų. Kai kurie tos grupės žmonės vis tiek ją susirgs.

Prevencija reiškia, kad kažkas visiškai nebus. Demencijos atveju tokio pažado šiandien niekas negali duoti.

Tyrėjai kalba ir apie atidėjimą. Lancet komisija pateikia naujų įrodymų, kad rizikos mažinimas gali atitolinti demencijos pradžią ir sutrumpinti laiką, kurį žmogus gyvena blogos sveikatos sąlygomis. Net kelerių metų atidėjimas gali labai daug reikšti žmogui ir jo šeimai.

Šioje svetainėje tyčia vartojame „mažinti riziką“ ir „susijęs su“. Kai matote produktą, papildą ar programą, žadančią „užkirsti kelią Alzheimerio ligai“, elkitės atsargiai. NIA pataria prieš bet kokią tabletę ar gydymą, žadantį užkirsti kelią Alzheimerio ligai, pasitarti su gydytoju, nes tokie produktai gali būti nesaugūs, bereikšmiai arba abu.

Ką parodė dideli tyrimai?

Stebėjimo tyrimai (kurie seka, kas vyksta su žmonėmis laikui bėgant) gali parodyti ryšius. Atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose žmonės atsitiktinai priskiriami programai ar palyginimo grupei, yra stipresnis patikrinimas. Štai ką nustatė kai kurie žinomiausi tyrimai.

FINGER (Suomija)

Į FINGER tyrimą įtraukti 1 260 suaugusiųjų nuo 60 iki 77 metų, kuriems buvo didesnė demencijos rizika. Pusė gavo dvejų metų programą su mitybos patarimais, pratimais, kompiuterinėmis smegenų treniruotėmis ir širdies bei kraujagyslių sveikatos patikrinimais; kita pusė gavo bendrus sveikatos patarimus. Programos grupė šiek tiek geriau atliko mąstymo testų rinkinį – nedidelis, bet statistiškai reikšmingas skirtumas (FINGER tyrimas žurnale The Lancet). Tyrime matuoti testų rezultatai, o ne demencijos diagnozės.

US POINTER (Jungtinės Amerikos Valstijos)

US POINTER tyrime dalyvavo 2 111 suaugusiųjų nuo 60 iki 79 metų, kurie buvo neaktyvūs, maitinosi mažiau sveikai ir turėjo kitų rizikos veiksnių. Abi grupės buvo skatinamos būti fiziškai ir protiškai aktyvesnės, valgyti geriau, palaikyti ryšius ir stebėti širdies sveikatą. Viena grupė gavo struktūrizuotą, treneriu vedamą programą; kita vadovavosi pati. Per dvejus metus mąstymo testų rezultatai pagerėjo abiejose grupėse, o struktūrizuotoje grupėje – šiek tiek daugiau (US POINTER tyrimas žurnale JAMA). Autoriai sako, kad reikia ilgesnio stebėjimo, kad būtų galima žinoti, ar skirtumas svarbus kasdieniame gyvenime. Kadangi nebuvo grupės, kuri „nieko nedarytų“, tyrimas negali pasakyti, kiek kuri programa padėjo, palyginti su jokiais pokyčiais.

SPRINT MIND (kraujospūdis)

SPRINT MIND tyrime dalyvavo 9,361 JAV suaugusysis nuo 50 metų su aukštu kraujospūdžiu. Jie buvo priskirti žemesniam kraujospūdžio tikslui (viršutinis skaičius žemiau 120) arba standartiniam tikslui (žemiau 140). Žemesnis tikslas reikšmingai sumažino lengvą kognityvinį sutrikimą – atminties ir mąstymo sunkumų stadiją, kuri gali prasidėti prieš demenciją. Dėl tikėtinos demencijos žemesnio tikslo grupėje buvo mažiau atvejų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Tyrimas buvo nutrauktas anksti ir turėjo mažiau demencijos atvejų, nei tikėtasi, todėl galėjo būti per mažas tam klausimui atsakyti (SPRINT MIND žurnale JAMA).

Ką rodo apžvalgos

2021 m. Cochrane apžvalgoje sujungti devyni dideli tyrimai apie programas, kurios vienu metu sprendžia kelias rizikas, su daugiau nei 18 000 žmonių. Rasta nedidelė nauda mąstymo testams, bet nėra aiškaus skirtumo, kiek žmonių susirgo demencija dviejuose tyrimuose, kuriuose tai buvo matuojama (Cochrane apžvalga apie daugiasritines intervencijas).

2017 m. JAV Nacionalinių mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijų apžvalga, kurią apibendrino NIA, rado „vilties teikiančius, bet neįtikinamus“ įrodymus trims metodams: aukšto kraujospūdžio valdymui, fizinio aktyvumo didinimui ir kognityviniam treniravimui.

Ar svarbu, kada pradedate?

Lancet komisijos patarimas – mažinti rizikas kuo anksčiau ir palaikyti jas mažas kuo ilgiau: „kuo anksčiau, tuo geriau“ ir „kuo ilgiau, tuo geriau“. Taip pat teigiama, kad rizikai mažinti niekada nėra per anksti ar per vėlu. Didžioji dalis įrodymų susiję su viduriniu amžiumi, maždaug nuo 40 iki 65 metų, tačiau kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, regos praradimas ir socialinė izoliacija, yra vėlesnio amžiaus rizikos, kur veikti vis dar gali būti prasminga.

Ataskaitoje teigiama, kad dabar yra stipresnių įrodymų, jog ilgesnis poveikis rizikai turi didesnį efektą. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas, prasidėjęs viduriniame amžiuje, atrodo svarbesnis nei vėliau prasidėjęs.

Ar demencijos rizika vienoda visiems?

Ne. Komisija nustatė, kad žmonės mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse, žmonės iš mažumų grupių ir mažiau pasiturintys žmonės dažnai turi daugiau šių rizikų, todėl demencija dažnai prasideda anksčiau. Daugelis rizikų susijusios su aplinkybėmis, kurių žmonės nepasirinko, pavyzdžiui, mokyklos kokybe vaikystėje, oru gyvenamojoje vietoje ir tuo, ar sveikas maistas yra įperkamas ir prieinamas netoli.

Todėl komisijos rekomendacijos nukreiptos tiek į vyriausybes, tiek į atskirus žmones: gera švietimo sistema visiems vaikams, švaresnis oras, priemonės rūkymui mažinti, mažiau cukraus ir druskos parduotuvėse ir restoranuose parduodamame maiste bei klausos aparatai visiems, kam jų reikia. Asmeninės pastangos svarbios, bet svarbi ir aplinka, kurioje žmonės gyvena. Tai dar viena priežastis niekam nekaltinti dėl diagnozės.

Kokie sąžiningi šio tyrimų ribotumai?

• Demencija išsivysto per dešimtmečius, o dauguma tyrimų trunka dvejus–penkerius metus. Matuoti pačią demenciją, o ne tik testų rezultatus, reikia labai ilgų ir labai didelių tyrimų.
• Dauguma tyrimų matuoja mąstymo testus. Nedidelis pagerėjimas teste nebūtinai reiškia, kad demenciją susirgs mažiau žmonių ar kad kasdienis gyvenimas taps lengvesnis.
• Savanoriai dažnai sveikesni ir išsilavinę nei bendra visuomenė. Lancet komisija pažymi, kad dauguma įrodymų vis dar gaunama iš turtingų šalių, o mažumų grupės yra nepakankamai atstovaujamos.
• Kai kurie ryšiai veikia abiem kryptimis. Mažiau aktyvus ar mažiau bendraujantis žmogus gali būti ankstyvas demencijos poveikis, o ne tik priežastis.
• Dietų tyrimai kol kas nuvylė. Trejų metų MIND dietos tyrimas nerado reikšmingo skirtumo mąstymui, palyginti su kontroline dieta. Žr. mūsų mitybos vadovą.
• Smegenų žaidimai neįrodyti kaip užkertantys kelią demencijai. Žr. mūsų vadovą apie smegenų žaidimus ir demenciją.
• Badavimo įrodymai žmonėms labai riboti, o vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti pavojinga. Žr. mūsų badavimo vadovą.

Ką daryti, jei žmogus viską darė „teisingai“, bet vis tiek susirgo demencija?

Nes demencija nėra tiesiog pasirinkimų rezultatas. NIA sako, kad amžius yra didžiausias žinomas Alzheimerio ligos rizikos veiksnys, ir jo niekas negali pakeisti. Genai taip pat vaidina vaidmenį. Mokslininkai dar nevisiškai supranta, kas daugeliui žmonių sukelia Alzheimerio ligą. Net jei būtų pašalinti visi 14 rizikos veiksnių, pačios Lancet komisijos įvertinimas paliktų daugiau nei pusę atvejų nepaaiškintų.

Taigi, jei rūpinatės žmogumi, kuris sportavo, valgė sveikai, niekada nerūkė ir vis tiek susirgo demencija, jokia klaida nebuvo padaryta nei jo, nei jūsų. Jei patys gyvenate su demencija, tai nėra jūsų kaltė. Šeimose kaltės jausmas yra dažnas, bet jis nepelnytas. Dabar svarbu jaukumas, ryšys ir geros dienos, o veiklos idėjos ir globėjo savipagalbos vadovas yra geras startas.

Kokius žingsnius aptarti su gydytoju?

Tai sritys, kurios dažniausiai tiriamos. Verta jas iškelti per patikrinimą, nes dauguma jų padeda ir širdies sveikatai, nuotaikai bei savarankiškumui, nepriklausomai nuo to, koks jų poveikis demencijai galiausiai pasirodys.

1. Kraujospūdis. Paklauskite, kokie jūsų rodikliai ir koks tikslas jums tinka. Lancet komisija siūlo siekti viršutinio skaičiaus 130 ar mažiau nuo maždaug 40 metų, tačiau tinkamas tikslas vyresnio amžiaus žmogui priklauso nuo bendros sveikatos.
2. Klausa. Paprašykite klausos patikrinimo ir paklauskite, ar klausos aparatai padėtų. Mūsų klausos vadovas paaiškina tyrimus.
3. Regėjimas. Darykite reguliarius akių patikrinimus ir paklauskite, ar tokias problemas kaip kataraktą galima gydyti.
4. Cholesterolis. Paklauskite, ar reikia patikrinti LDL cholesterolį ir ar kas nors turėtų keistis.
5. Cukraus kiekis kraujyje. Jei turite diabetą, paklauskite, kaip jį saugiai valdyti.
6. Nuotaika. Depresija yra dažna ir gydoma. Pasakykite gydytojui, jei daugiau nei kelias savaites jaučiatės prislėgtas ar praradote susidomėjimą dalykais.
7. Rūkymas ir alkoholis. Paklauskite apie pagalbą atsisakant rūkymo ir apie saugias alkoholio ribas.
8. Judėjimas. Paklauskite, kokia veikla jums saugi. Mūsų pratimų vadove yra idėjų.
9. Galvos apsauga. Dviračiu ir kontaktiniuose sportuose naudokite šalmą ir paklauskite apie kritimų prevenciją.
10. Ryšio palaikymas. Laikas su kitais žmonėmis yra sveiko gyvenimo dalis. Žr. mūsų vadovą apie socialinį ryšį, taip pat miegą.

Prieš keisdami vaistus, mitybą, papildus, badavimą ar pratimus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju, ypač jei turite širdies ligą, diabetą, kritimų istoriją ar jau gyvenate su demencija.

Pasikalbėkite su gydytoju

Jei pastebite atminties ar mąstymo pokyčius, kurie jus neramina – savyje ar kitame žmoguje, susitarkite su gydytoju. NIA pažymi, kad atminties problemas gali sukelti kitos priežastys, pavyzdžiui, vaistų šalutinis poveikis, skydliaukės problemos, depresija ar mažas vitamino B12 kiekis, ir kai kurios iš šių problemų išnyksta, kai priežastis gydoma. Mūsų įspėjamųjų ženklų vadove paaiškinama, ko reikėtų saugotis.

Kreipkitės skubios pagalbos dėl staigių pokyčių: staigaus sumišimo, silpnumo ar tirpimo viename kūno pusėje, kalbos sunkumų ar stipraus galvos skausmo gali būti insulto ar kito pavojaus požymiai. Skambinkite vietinei skubiosios pagalbos tarnybai.

Kur čia Golden Moments

Golden Moments kuria paprastas bendras veiklas, pavyzdžiui, pokalbių kortas, paveikslėlių bingo ir ramaus kvėpavimo pauzę. Jos skirtos pramogai ir laikui kartu. Jos nėra gydymas ir nekovoja su demencija bei jos nesulėtina.