Skausmo atpažinimas žmogui su demencija

Žmonės, gyvenantys su demencija, jaučia skausmą, net kai negali jo aiškiai paaiškinti. Asmuo gali vartoti kitus žodžius, gestus ar elgesio pokyčius, kad parodytų, jog kažkas negerai. Globėjas gali pastebėti ir pasidalinti tais pokyčiais, bet neturėtų vienas diagnozuoti priežasties.

Dementia Australia skausmo gairės rekomenduoja tiesiogiai klausti ir, įtarus skausmą, kreiptis į gydytojo įvertinimą. Alzheimerio asociacija taip pat pažymi, kad fizinis diskomfortas gali prisidėti prie elgesio pokyčių. Šis gidas pateikia bendros informacijos, o ne skausmo įvertinimą ar gydymo planą.

Ar žmogus su demencija gali jausti skausmą, neįvardydamas to?

Taip. Skausmas išlieka tikras, kai asmuo neranda žodžių jam apibūdinti. Jis gali nesuprasti klausimo apie konkrečią kūno dalį arba sunkiai pasakyti, kada ir kaip kas skauda. Nemanykite, kad tyla reiškia, jog asmuo jaučiasi gerai.

Klauskite ramiu metu, vartodami žodžius, kuriuos asmuo žino. „Ar tau skauda?“ ar „Ar čia skauda?“ gali būti lengviau nei ilgas paaiškinimas. Kai kas atpažįsta žodžius „skauda“, „nepatogu“ ar „įskaudo“. Duokite laiko atsakyti ir priimkite atsakymą nesitikrindami ir netaisydami.

Užduokite vieną paprastą klausimą ir sustokite. Asmuo gali parodyti, pasirodyti ar pasinaudoti įprasta frazė vietoje kūno dalies pavadinimo. Venkite greitų klausimų ar nukreipimo į „taip“. Jei asmuo sako „ne“, bet pastebėjote pokytį, pasidalinkite pokyčiu su sveikatos specialistu, o ne ginčykitės, ar skausmas yra.

Kokie pokyčiai verti dėmesio?

Ieškokite pokyčių, palyginti su įprasta asmens veido išraiška, judesiais ir rutina. Jis gali susiraukti, sutraukti veidą, verkti, dejuoti, saugoti kūno dalį, mažiau judėti, kitaip miegoti ar prarasti susidomėjimą maistu. Jis taip pat gali tapti neįprastai tylus, sudirgęs ar neramus.

Nė vienas iš šių ženklų neįrodo, kad asmuo jaučia skausmą. Jie gali turėti daug priežasčių. Pokytis, pavyzdžiui, atsisakymas valgyti, gali būti susijęs su burnos skausmu, bet gali turėti ir kitą paaiškinimą. Pasidalinkite tuo, ką matote, su gydytoju ar slaugytoja ir leiskite jiems įvertinti priežastį.

Kaip apibūdinti tai, ką pastebėjau?

Užsirašykite keletą faktų, kurie padės paaiškinti pokytį. Nurodykite, kas nutiko, kada tai prasidėjo, kaip dažnai tai matote ir kas tuo metu vyko. Pavyzdžiui, paminėkite, jei asmuo susiraukia atsistodamas, vengia įprastos veiklos ar valgo mažiau nei įprastai. Įtraukite asmens paties žodžius ar gestus.

Lyginkite pokytį su įprastu asmens elgesiu, o ne su kito žmogaus. Tylus žmogus gali nerėkti, kai jam skauda; kitas gali išreikšti diskomfortą judėdamas ar daugiau kalbėdamas. Venkite skausmo balo ar sprendimo, kad elgesys turi vieną priežastį. Tikslas – pateikti sveikatos specialistui naudingus pastebėjimus.

Jei asmuo sutinka, pasidalinkite užrašais su šeimos nariu, slaugytoja ar gydytoju, kurie dalyvauja jo priežiūroje. Laikykite informaciją privačią ir perduokite tik tai, kas padeda asmeniui gauti priežiūrą. Mūsų hospitalizacijos gidas aprašo, kaip dalintis bendravimo pageidavimais su ligoninės personalu.

Ką daryti, jei manau, kad asmuo gali kentėti skausmą?

Kreipkitės į sveikatos specialistą ir apibūdinkite, kas pasikeitė. Skausmas gali turėti daug priežasčių, įskaitant senas traumas, artritą, dantų problemas, infekciją, vidurių užkietėjimą ar spaudimą nuo ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje. Klinicistas gali patikrinti asmens sveikatą ir nuspręsti, koks įvertinimas ar gydymas tinka.

Nepradėkite vartoti skausmą malšinančio vaisto, nekeiskite dozės ir nenutraukite kito vaisto remdamiesi svetaine. Kai kurie vaistai gali sąveikauti ar būti nesaugūs tam tikroms sveikatos būklėms. Laikykitės asmens priežiūros plano ir klauskite išrašiusio gydytojo ar vaistininko, kai kas nors neaišku.

Kol ieškote patarimo, galite sumažinti tiesioginį spaudimą. Paklauskite, kas būtų patogiau, leiskite asmeniui pailsėti ir neverskite judesio ar veiklos, kuri skauda. Prieš naudodami šilumą, ledą, masažą ar kitą gydymo būdą, jei nesate tikri, ar tai saugu, pasitarkite su sveikatos specialistu.

Ar elgesio pokytį gali sukelti kas nors kita?

Taip. Skausmas yra viena galima nerimo priežastis, bet pokyčius gali lemti ir nuovargis, painią aplinka, alkis, infekcija, vaistų poveikis ar kita sveikatos problema. Pažiūrėkite, kas nutiko prieš pokytį ir ar jis kartojasi, bet nebandykite patys išsiaiškinti medicininės priežasties.

Jei asmuo staiga pasimeta ar tampa labai kitoks nei įprastai, nedelsdami pasakykite sveikatos specialistui. NHS sako, kad staigus pasimetimas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos. Kreipkitės į vietines skubiosios pagalbos tarnybas ar skubios pagalbos procesą, veikiantį jūsų gyvenamojoje vietoje.

Jei pokytis pamažu didėja ar kartojasi, suplanuokite apsilankymą pas gydytoją ir atsineškite savo užrašus. Gidas, kaip ruoštis vizitui pas gydytoją, padeda surašyti klausimus ir aprašyti pokyčius.

Kaip padėti pagarbiai?

Prieš padėdami pasakykite asmeniui, ką darote. Prieš liesdami jį ar perstumdami drabužį, paklauskite leidimo. Pasiūlykite vieną nedidelį pasirinkimą, pavyzdžiui, pailsėti dabar ar sėdėti kitoje vietoje, ir duokite laiko atsakyti. Jei jis atsisako, sustokite ir pasitarkite su sveikatos specialistu dėl kito būdo.

Paklauskite asmens, kokius žodžius ar kokios pagalbos jis pageidauja. Jei jis sutinka, pasidalinkite naudinga informacija su kitais patikimais pagalbininkais, kad asmeniui nereikėtų kartoti to paties. Nekalbėkite apie jį taip, tarsi jo čia nebūtų.

Skausmą iš išorės gali būti sunku pastebėti. Švelnus klausimas, pokyčių stebėjimas ir profesionalus patarimas gali padėti asmeniui būti išgirstam, neišaiškinant ženklo kaip diagnozės.