Apsilankymas ligoninėje su demencija

Apsilankymas ligoninėje gali sutrikdyti įprastą rutiną ir būti sunkiai suprantamas. Žmogui, gyvenančiam su demencija, gali prireikti daugiau laiko, paaiškinimų ir pagalbos kasdienėse veiklose. Iš anksto apgalvotas tai, ką pasakysite personalui, gali padėti tiek asmeniui, tiek jį palaikantiems žmonėms.

Alzheimerio asociacijos vadovas apie ligoninę ir išrašymą ir Dementia Australia vadovas apie apsilankymą ligoninėje rekomenduoja paruošti naudingą informaciją, pažįstamus daiktus ir klausimus dėl tolesnių veiksmų. Ligoninės personalo nurodymai yra svarbesni nei šis bendras vadovas.

Kaip ruoštis planuotam apsilankymui ligoninėje?

Jei apsilankymas planuojamas, paklauskite asmens, ką jis supranta apie tai ir ką norėtų sužinoti. Įtraukite jį į sprendimus tiek, kiek jis nori. Kai kas nori apie vizitą išgirsti iš anksto, kiti gali jaustis ramiau, kai artėjant laikui gauna trumpą, ramų paaiškinimą. Kai įmanoma, paisykite asmens pageidavimo.

Paklauskite ligoninės, kokią informaciją ir kokius daiktus reikia pasiimti. Naudingas gali būti dabartinių vaistų sąrašas, žinomos alergijos ir reguliarių sveikatos specialistų vardai bei telefonai. Jei ligoninė leidžia, pasiimkite akinius, klausos aparatus, pažįstamus drabužius, higienos reikmenis ir jaukų daiktą. Teisinius ar iš anksto sudarytus priežiūros dokumentus pasiimkite tik tuomet, jei jie aktualūs ir asmuo ar įgaliotas sprendimų priimėjas nusprendžia juos pasiimti.

Suplanuokite, kas gali lydėti asmenį ir kaip šeima ar patikimi pagalbininkai dalysis naujienomis. Jei vienas žmogus negali likti, paprašykite kito patikimo asmens perimti pamainą. Asmeniui gali prireikti kompanijos kai kuriose apsilankymo dalyse ir privatumo kitose.

Kokią informaciją perduoti ligoninės personalui?

Dalykitės detalėmis, kurios padeda personalui bendrauti su šiuo asmeniu ir juo rūpintis. Su asmens sutikimu parašykite trumpą pastabą, kurioje nurodykite jo pageidaujamą vardą, kaip jis bendrauja, kas padeda jam suprasti, ir rutinas ar jaukius daiktus, kurie svarbūs. Galite paminėti ir tai, kaip asmuo parodo skausmą ar nerimą, jei jis gali nemokėti to išreikšti žodžiais.

Laikykite pastabą trumpą ir privačią. Perduokite ją tiems priežiūros komandos nariams, kuriems jos reikia. Paklauskite personalo, kaip jie nori gauti šią informaciją ir kur ją laikyti. Neskelbkite jautrių detalių viešoje vietoje ir nedalykitės jomis su lankytojais, kurie jų nereikalauja.

Kai įmanoma, asmuo turėtų dalyvauti pokalbiuose. Paprašykite personalo kalbėti su juo tiesiogiai, vartoti paprastus žodžius ir suteikti laiko atsakyti. Jei reikia pridurti ką nors, ko asmuo gali neprisiminti, paaiškinkite, ką pastebėjote, nespėliodami dėl priežasties.

Kaip padėti skubaus apsilankymo ligoninės priimamajame metu?

Jei apsilankymas netikėtas, aprašykite, kas įvyko, kada tai prasidėjo ir kas pasikeitė, palyginti su įprastu asmens elgesiu. Personalas gali paklausti tą patį ne vieną kartą. Trumpa užrašyta pastaba padės tiems patiems dalykams aiškiai papasakoti skirtingiems žmonėms.

Pasakykite personalui, kad asmuo serga demencija, ir kas paprastai jam padeda. Paklauskite, kas bus pagrindinis kontaktas gauti naujienas. Jei asmuo laukia, pažįstamas balsas, ramus daiktas žiūrėjimui ar akiniai bei klausos aparatai gali padėti, jei personalas sako, kad jų naudoti saugu.

Vykdykite klinikinės komandos nurodymus. Prieš padėdami su maistu, gėrimais, vaistais, vaikščiojimu ar asmenine priežiūra, pasitikslinkite su personalu, kas tuo metu saugu. Ligoninės tyrimai ar gydymas gali kurį laiką pakeisti, ką asmuo gali daryti.

Ką daryti, jei asmuo staiga atrodo kitoks?

Jei asmuo staiga labiau sumišta ar elgiasi labai kitaip nei įprastai, nedelsdami pasakykite slaugytojui ar gydytojui. Nemanykite, kad tai vien demencija. NHS patarimai dėl staigaus sumišimo sako, kad staigus sumišimas reikalauja nedelsiamo medicininio dėmesio.

Pasidalykite, kada pokytis prasidėjo ir ką pastebėjote. Asmuo gali parodyti nepatogumą pasikeitusia veido išraiška, judesiais, miegu ar valgymu, net jei negali to paaiškinti. Paprašykite priežiūros komandos įvertinti pokytį, o ne bandykite jo diagnozuoti patys.

Kaip palaikyti asmenį ligoninėje?

Išlaikykite pažįstamą rutiną, kai personalas sako, kad tai saugu. Pasiimkite pažįstamą nuotrauką ar kitą jaukų daiktą, jei įmanoma, sumažinkite nereikalingą triukšmą ir paaiškinkite po vieną žingsnį. Leiskite asmeniui daryti tai, ką jis gali ir nori. Prieš perkeldami įrangą, keisdami kambarį ar padėdami su maistu ir asmenine priežiūra, paklauskite personalo.

Asmeniui gali prireikti pagalbos naudojant iškvietimo mygtuką, randant tualetą ar suprantant naują tvarkaraštį. Pasakykite personalui, kokios pagalbos jam paprastai reikia, ir paklauskite, kaip tarp apsilankymų kreiptis pagalbos. Jei asmuo nori, kad kas nors būtų šalia, paklauskite, kokia lankymo ar nakvynės pagalba leidžiama ligoninėje.

Ligoninės laikotarpis gali nuvargti ir globėjus. Jei asmuo sutinka, susitarkite, kad pamainą perimtų kitas patikimas žmogus. Ligoninės kontaktiniam asmeniui ar socialiniam darbuotojui paklauskite, kokią pagalbą galima gauti asmeniui ir šeimai, kol tęsiasi gydymas.

Ką patikrinti prieš asmeniui išeinant?

Paprašykite raštiško išrašymo plano. Patikrinkite, ar jame aprašyti tolesni susitikimai, priežiūros užduotys, vaistų pakeitimai ir kam kreiptis, jei kyla problema. Jei nurodymai neaiškūs, prieš išeidami paprašykite išrašymo komandos paaiškinti.

Aptarkite, kokios pagalbos reikės namuose. Pagalvokite, kas padės su maistu, judėjimu, prausimusi, susitikimais ir bet kokia nauja įranga ar namų paslaugomis. Būkite sąžiningi dėl to, ką gali suteikti šeima ir draugai. Jei planas atrodo sunkiai įgyvendinamas, paklauskite ligoninės išrašymo koordinatoriaus apie kitas vietos paslaugas.

Grįžę namo leiskite sau pailsėti ir vėl įprasti prie pažįstamos rutinos. Raštišką planą dalykitės tik su tais žmonėmis, kuriuos asmuo sutiko įtraukti. Jei asmuo staiga sumišta ar sunkiai serga, kreipkitės skubios medicininės pagalbos, o ne laukite įprasto patikrinimo.

Ramus apsilankymas ne visada įmanomas, ypač skubiu atveju. Kruopštus pasiruošimas, aiškus bendravimas ir raštiškas išrašymo planas vis dar gali padėti visiems žinoti, kas bus toliau.