Ką daryti, kai žmogus su demencija nukrenta

Kritimas gali būti baisus asmeniui ir visiems šalia. Išlikite ramūs ir sutelkite dėmesį į neatidėliotiną saugumą. Nemanykite, kad asmuo nesužeistas, vien todėl, kad jis negali paaiškinti, kas nutiko, ar pasakyti, kur skauda.

Ką daryti iškart po kritimo?

Patikrinkite, ar asmuo budrus, ar nesužeistas ar negerai ir ar gali reaguoti įprastai. Neskubinkite jo atsistoti ir nebandykite jo pakelti patys. NHS sako, kad skubi pagalba reikalinga, jei asmuo galėjo susižaloti galvą, nugarą, kaklą ar klubą, turi kitą rimtą sužalojimą arba negali atsistoti.

• Kreipkitės į vietines skubiosios pagalbos tarnybas, jei galimas vienas iš šių rimtų požymių. Vykdykite siuntėjo nurodymus.
• Palaikykite asmenį patogiai ir šiltai, kol laukiate pagalbos. Nejudinkite jo, jei įtariate rimtą sužalojimą ar nesate tikri, ar tai saugu.
• Būkite šalia, jei galite. Kalbėkite trumpai ir ramiai. Neklauskite apie tai, kas nutiko, ir neverskite jo atsistoti.
• Jei asmuo skauda, sužeistas ar negerai, bet nėra tiesioginio pavojaus, kreipkitės į vietinę skubią medicininę konsultaciją ar į sveikatos specialistą dėl patarimo.

Nebandykite nešti ar kelti asmens vieni. Jei yra kritimų priežiūros planas, vykdykite jį tik tada, jei jis tinka tam, kas vyksta dabar; kreipkitės skubios pagalbos, jei asmuo gali būti rimtai sužeistas.

Ką daryti, jei asmuo atrodo galintis atsistoti?

Neskubinkite asmens. Paklauskite, kaip jis jaučiasi ir ar nori pagalbos. Jei atrodo nesužeistas ir gali atsistoti įprastu savo atramos būdu, nekeldami, duokite laiko ir būkite šalia. Sustokite, jei jaučia skausmą, svaigsta galva ar negali susitvarkyti. Jei nesate tikri, kreipkitės į sveikatos specialistą, o ne bandykite perkėlimą, kurio jums nerodė.

NHS pataria po atsistojimo skirti laiko ir pailsėti. Jos savipagalbos nurodymai skirti asmeniui, kuris jaučiasi galintis atsistoti; jie nėra priežastis tempti ar nešti kritusį žmogų. Asmens judėjimas, pusiausvyra ir sveikatos poreikiai skiriasi.

Ar turėčiau kreiptis į gydytoją, net jei sužalojimo nematau?

Taip. Alzheimerio draugija rekomenduoja po kritimo kalbėtis su asmens bendrosios praktikos gydytoju, net kai nemanote, kad asmuo sužeistas. Jei pastebėjote galvos smūgį, skausmą, naują sumišimą, silpnumą, svaigulį ar pokytį, palyginti su įprastu asmens elgesiu, pranešdami apie tai, pasakykite tai skambindami. Nenaudokite svetainės kontrolinio sąrašo nuspręsti, kad medicininio įvertinimo nereikia.

Jei buvo galvos trauma, sekite klinicisto ar vietinės skubios medicinos paslaugos patarimus. NHS galvos traumos gairės aprašo simptomus, kurie reikalauja skubaus dėmesio. Jei asmuo staiga pasimeta, labai mieguistas, vemia ar atrodo ūmiai negerai, kreipkitės skubios pagalbos, o ne laukite įprasto vizito.

Kokia informacija gali padėti sveikatos specialistui?

Kai neatidėliotini poreikiai patenkinami, užrašykite keletą pastebėjimų ir, su asmens sutikimu, pasidalinkite jais:

• kada ir kur įvyko kritimas, jei žinoma;
• ką asmuo darė prieš tai;
• ar kritimą kas nors matė ir ar asmuo galėjo trenkti galvą;
• koks skausmas, sužalojimas ar pokytis buvo pastebėtas;
• bet kokie neseniai žinomi sveikatos, judėjimo, rutinos ar vaistų pokyčiai.

Apibūdinkite tai, ką matėte, o ne spėkite, kodėl asmuo nukrito. Užrašas gali paremti pokalbį, bet jis nediagnozuoja priežasties. Jei galimas rimtas sužalojimas ar staigus pokytis, pirmiausia kreipkitės pagalbos, o ne pildykite įrašą.

Ko klausti per tolesnį patikrinimą?

Klinicistas gali padėti nuspręsti, ar asmeniui reikia įvertinimo ir ko stebėti vėliau. NHS pažymi, kad kritimų įvertinime gali būti tikrinama jėga, regėjimas, klausa, vaistai ir namų pritaikymai. Galite paklausti:

• Ar asmeniui reikia tyrimo po šio kritimo, net jei sužalojimo nematyti?
• Kokie pokyčiai ar simptomai turėtų paskatinti skubią pagalbą?
• Ar reikėtų peržiūrėti pusiausvyrą, regėjimą, klausą, skausmą ar vaistus?
• Ar kritimų tarnyba ar darbo terapeutas galėtų įvertinti judėjimą ar namų įrangą?
• Su kuo asmuo ar šeima turėtų susisiekti, jei įvyks dar vienas kritimas?

Pasakykite klinicistui, ką žinote ir ko nežinote. Jei kritimo niekas nematė, pasakykite tai, o ne spėkite, kaip tai įvyko. Nenutraukite ir nekeiskite vaistų, nepirkite pagalbinės priemonės ir neįrenkite įrangos vien remdamiesi svetaine. Tinkama pagalba priklauso nuo asmens sveikatos, judėjimo, namų ir norų.

Kaip galvoti apie kitą kritimą?

Kai neatidėliotini medicininiai rūpesčiai išspręsti, pagalvokite, kas vyko aplinkoje ir rutinoje. Apkrautas takas, apšvietimo pokytis ar nepažįstamas kelias gali būti svarbūs, tačiau nemanykite, kad vienas pavojus sukėlė kritimą. Paklauskite asmens, ką jis pastebėjo ir kas padarytų erdvę patogesnę naudoti. Jei asmuo negali prisiminti ar paaiškinti kritimo, pasidalinkite tuo, ką pastebėjote, nespausdami jo dėl detalių. Užrašykite laiką, vietą, avalynę, apšvietimą, veiklą ir bet kokį pokytį, palyginti su įprastu judėjimu ar elgesiu. Trumpas įrašas gali padėti klinicistui ieškoti pasikartojimų, bet jis neįvardija priežasties.

Mūsų namų saugumo gidas aptaria patikrinimus kiekviename kambaryje. Jei kritimas įvyko maudymosi metu, žr. mūsų maudymosi gidą. Gydytojas, darbo terapeutas ar vietinė kritimų tarnyba gali įvertinti individualius rūpesčius ir rekomenduoti tinkamus pokyčius. Nedarykite įrangos įrengimo ar nekeiskite paskirto vaisto vien remdamiesi šiuo puslapiu.

Kritimas pats savaime nerodo, ką asmuo gali ar negali. Įtraukite jį į sprendimus dėl pagalbos ir laikykitės vietinės priežiūros komandos patarimų.