Kai žmogus su demencija įtaria ar kaltina jus

Kaltinimas, kad paėmėte piniginę, perkėlėte rankinę ar pakeitėte banko duomenis, gali būti labai skaudus. Žmogus su demencija gali pamesti daiktą, pamiršti, kad jį perkėlė, ar neteisingai suprasti, kas nutiko. Tačiau demencija neįrodo, kad kaltinimas neteisingas. Pirmiausia išklausykite ir patikrinkite faktus.

Alzheimer’s Association vadove apie įtarumą ir klaidingus įsitikinimus rekomenduojama išlikti ramiems, trumpai atsakyti ir nesiginčyti. Alzheimer’s Society taip pat pataria neatmesti susirūpinimo vien todėl, kad žmogus serga demencija. Šis puslapis pateikia bendrus bendravimo patarimus, o ne būdą nustatyti, ar konkretus kaltinimas teisingas. Apie kitokį matymą ar girdėjimą, kurio kiti nepastebi, skaitykite mūsų vadovą apie haliucinacijas ir demenciją.

Ką galiu pasakyti, kai žmogus įtaria?

Atsakykite į susirūpinimą, nepritardami tam, ko nežinote. Trumpas, ramus atsakymas gali padėti išlaikyti pokalbį. Pavyzdžiui: „Jūs nerimaujate, kad piniginė dingo. Pažiūrėkime kartu.“ Tada sustokite ir pastebėkite, kaip žmogus reaguoja.

• Pirmiausia išklausykite. Paklauskite, koks daiktas dingo ar kas sukėlė nerimą. Gali būti, kad žmogų jaudina ne tik pats daiktas.
• Atsakykite trumpai. Ilgas gynimasis gali pridėti detalių, kurias sunku suprasti, ir abu nusiviltų.
• Vengkite ginčų ir klausinėjimo. Nereikalaukite, kad žmogus prisimintų, kur padėjo daiktą, ar įrodytų, kad jūs jo nevogėte.
• Siūlykite praktinę pagalbą. Jei žmogus nori, kartu patikrinkite įprastas vietas arba paklauskite, ar jis norėtų, kad padėtų kas nors kitas.
• Sustokite, jei nerimas auga. Suteikite žmogui erdvės ir grįžkite prie rūpesčio vėliau, jei tai saugu.

Kaltinimas gali atrodyti asmeniškas. Stenkitės atskirti žmogaus baimę nuo to, kas iš tikrųjų žinoma apie įvykį. Jūs neprivalote prisiimti kaltės už tai, ko nepadarėte, ir nebūtina išspręsti visų nesutarimų tuo momentu.

Ar rūpestis gali būti susijęs su tikrai dingusiu daiktu?

Taip. Pirmiausia patikrinkite, ar daiktas tikrai dingo. Žmogus galėjo jį padėti neįprastoje vietoje, kas nors galėjo jį perkelti, arba daiktas galėjo būti paimtas. Nenuvertinkite pranešimo apie vagystę, nepriežiūrą ar prievartą vien todėl, kad žmogus serga demencija.

Jei daiktas pamestas, kartu ieškokite, jei žmogus nori. Patikrinkite vietas, kur jis paprastai laiko daiktą, ir prisiminkite, ką darėte neseniai. Jei daiktas vertingas, svarbus saugumui ar vis dar nerastas, pasakykite žmogui, ką žinote, ir pasitelkite patikimą specialistą ar kitą šeimos narį.

Jei pinigai ar namų ūkio darbai yra bendri, naudokite aiškius įrašus, kuriuos žmogus priima. Saugokite kvitus ar užrašus apie sutartas operacijas ir paaiškinkite juos paprastais žodžiais. Dėl finansinių susitarimų ar teisinių įsipareigojimų kreipkitės į kvalifikuotą vietos specialistą; šis vadovas negali įvertinti tokių klausimų.

Jei nesate tikri, ar susirūpinimas pagrįstas, paprašykite padėti kokio nors neutralaus žmogaus. Pasirinkite asmenį, kuriuo žmogus pasitiki, ir pasidalykite tik tuo, ko reikia, kad suprastumėte, kas nutiko.

Kaip pažįstamos tvarkos gali padėti dėl dingusių daiktų?

Dažnai pametamiems daiktams skirkite pažįstamą vietą. Dubuo raktams, dėklas piniginei ar pažymėtas stalčius gali padėti vėliau lengviau surasti daiktą. Alzheimer’s Society pataria naudoti nuolatinę vietą tokiems daiktams kaip raktai ar akiniai. Paklauskite žmogaus, kuri vieta jam atrodo logiška.

Keiskite po vieną dalyką. Daiktų perkėlimas be paaiškinimo gali dar labiau sumažinti žmogaus pasitikėjimą tuo, kur kas yra. Jei pigus daiktas dažnai pamestas, atsarginis egzempliorius kai kuriuose namuose gali padėti, bet jis neturėtų pakeisti patikrinimo, ar originalas nebuvo paimtas ar tiesiog pamestas.

Pasirūpinkite, kad žmogus kuo patogiau matytų ir girdėtų. Dementia Australia pažymi, kad regėjimo ar klausos sunkumai, liga, vaistų poveikis, pakitusi tvarka ar priblokštanti aplinka gali prisidėti prie suvokimo pokyčių. Paklauskite žmogaus, ar kambarys jam per triukšmingas ar nepažįstamas, ir patikrinkite, ar jis turi akinius ar klausos aparatą, jei jais naudojasi.

Kada kreiptis į gydytoją ar išorinę pagalbą?

Papasakokite žmogaus gydytojui, jei įtarumas naujas, dažnėja ar sukelia nerimą. Užsirašykite, kada tai nutinka, kas vyko aplinkui ir ar pasikeitė žmogaus sveikata, tvarka, aplinka ar vaistai. Nepradėkite, nenutraukite ir nekeiskite vaistų remdamiesi bendru straipsniu.

Staigus susipainiojimas ar staigus elgesio ar sveikatos pokytis reikalauja skubios medicininės pagalbos. NHS patarimai dėl staigaus susipainiojimo nurodo nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Naudokitės vietine skubiosios ar neatidėliotinos pagalbos sistema tame regione, kur gyvena žmogus.

Jei kaltinimas gali būti susijęs su vagyste, nepriežiūra ar prievarta, įsitikinkite, kad žmogus saugus, ir pasitarkite su patikimu vietos specialistu ar suaugusiųjų socialinės apsaugos tarnyba. Jei kas nors yra tiesioginiame pavojuje, kreipkitės į vietos skubiosios pagalbos tarnybas. Netirkite rimto rūpesčio vieni, jei tai galėtų pakenkti jums ar žmogui.

Kaip pasirūpinti savimi?

Pasikartojantys kaltinimai gali įtempti santykius. Kalbėkitės su patikimu žmogumi ar konsultantu ir prašykite pagalbos atliekant priežiūros darbus, jei jaučiatės pervargę. Šeimos nesutarimų vadove rasite būdų pasidalyti atsakomybe, o savipagalbos globėjui vadove aprašoma pertrauka ir palaikymas.

Laikykitės to, ką galima patikrinti, kaip žmogus jaučiasi ir kokios pagalbos reikia. Nereikia kiekviename pokalbyje įrodinėti, kad rūpinatės tinkamai. Jei rūpestis kartojasi, paprašykite priežiūros komandos padėti rasti požiūrį, kuris gerbia žmogų ir apsaugo visus dalyvaujančius.