Padėti žmogui su demencija tvarkytis su vaistais

Vaistų rutina gali keistis, kai keičiasi poreikiai. Asmuo gali norėti pagalbos prisiminti dozę, perskaityti etiketę ar atsinaujinti receptą, o kitas dalis norėti tvarkyti pats. Tikslas – padėti saugiai vartoti vaistus, neperimant daugiau, nei būtina.

Alzheimerio asociacijos vaistų saugumo gidas rekomenduoja dirbti su gydytojais ir vaistininkais, laikyti aktualų sąrašą ir susitarti dėl rutinos. Šis puslapis yra bendros informacijos. Asmens vaistams laikykitės vaistus išrašiusio specialisto ir vaistininko nurodymų.

Kaip įtraukti asmenį į vaistų rutiną?

Paklauskite, kokios pagalbos asmuo nori. Jis gali pageidauti priminimo, pagalbos atidarant pakuotę ar šeimos nario, kuris patikrintų sąrašą. Jei asmuo gali savarankiškai tvarkyti dalį vaistų, tai išlaikykite matomai. Naują priminimų sistemą aptarkite su juo ir pakeiskite, jei ji atrodo įkyri ar painu.

Naudokite aiškią, suaugusiam tinkančią kalbą. Jei asmuo vaistą geria įprastu metu, sieti priminimą su pažįstama rutina galima tik tuo atveju, jei tai atitinka vaistininko nurodymus. Duokite asmeniui laiko atsakyti. Neklauskite, nebarkite dėl pamiršimo ir nesiginčykite, ar jis jau išgėrė dozę.

Jei priminimas neveikia, paklauskite, kas sunku. Etiketę gali būti sunku perskaityti, pakuotę – atidaryti, o vaistas gali sukelti nemalonų pojūtį. Gydytojas ar vaistininkas gali padėti rasti variantų. Nekeiskite vaistų rutinos spėdami.

Kokia informacija turi būti vaistų sąraše?

Laikykite vieną aktualų sąrašą su kiekvieno recepto vaisto pavadinimu, doze ir tvarkaraščiu bei priežastimi, jei ji žinoma. Įtraukite be recepto perkamus vaistus, vitaminus, žolelių preparatus ir papildus. Pažymėkite alergijas ar ankstesnį šalutinį poveikį ir specialistų, kurie prižiūri asmens sveikatą, vardus.

Sąrašą nešiokite su savimi į medicinos vizitus ir atnaujinkite, kai gydytojas ką nors pakeičia. Jei asmuo lankosi pas kelis gydytojus, dalinkitės sąrašu su kiekvienu priežiūros komandos nariu tik tiek, kiek asmuo sutinka. Laikykite sąrašą vietoje, kurią rastų asmuo ir pasirinkti pagalbininkai, ir saugokite jį kaip privačią sveikatos informaciją.

Kai skiriamas naujas vaistas, paprašykite gydytojo ar vaistininko patikrinti galimas sąveikas. Jei po vaistų pakeitimo asmuo jaučia naują problemą, užsirašykite, kada ji prasidėjo, ir susisiekite su vaistus išrašiusiu specialistu. Elgesio pokyčiai gali turėti daug priežasčių, todėl be specialisto patarimo nelaikykite, kad kaltas vaistas.

Ar padės dėžutė tabletėms ar priminimas?

Kalendorius, surašyta lentelė ar dėžutė tabletėms kai kuriems gali padėti. Tinkamas įrankis priklauso nuo asmens vaistų ir gebėjimų. Prieš perkeldami vaistus iš originalios pakuotės į dėžutę, paklauskite vaistininko, ar tai tinka. Kai kuriems vaistams reikia specialaus laikymo ar tvarkymo.

Susitarkite, kas pildys ar tikrins dėžutę ir kaip išvengsite praleistų ar dvigubų dozių. Jei padeda daugiau nei vienas žmogus, naudokite vieną bendrą būdą užrašyti, kas buvo duota. Jei asmuo nori pats tvarkyti dėžutę, paklauskite vaistininko, kaip tai padaryti saugiai ir praktiškai.

Jei dozė praleista, pirmiausia patikrinkite to vaisto rašytines instrukcijas arba paskambinkite vaistininkui prieš nusprendžiant, ką daryti. Nespėliokite ir nedvigubinkite dozės remdamiesi bendru gidu.

Ką daryti, jei asmuo atsisako ar sunkiai ryja?

Sustokite ir paklauskite, kas negerai. Asmeniui gali nepatikti skonis, jis gali jaustis blogai, būti pavargęs ar nesuprasti, kam vaistas skirtas. Paaiškinkite aiškiai ir leiskite atsakyti. Nespauskite vaisto į burną ir nesleiskite jo su maistu be sutikimo bei specialisto patarimo.

Niekada nesmulkinkite tabletės, neatidarykite kapsulės ir nemaišykite vaisto su maistu, nebent vaistus išrašęs specialistas ar vaistininkas patvirtina, kad tai saugu. Kai kurie vaistai gali neveikti taip, kaip numatyta, arba pakeitus gali pakenkti. Jei rijimas sunkus, klauskite, ar yra skystoji ar kita forma. Kreipkitės į gydytoją ar vaistininką, o ne keiskite dozę patys.

Kaip laikyti ir tvarkyti vaistus?

Laikykite vaistus pagal etiketę ir vaistininko nurodymus. Jei asmuo galėtų netyčia išgerti papildomą dozę, paklauskite asmens ir priežiūros komandos, koks laikymas ar pagalba tinka. Uždara spintelė kai kur gali padėti, tačiau svarbi ir prieiga bei savarankiškumas. Peržiūrėkite planą, kai keičiasi asmens gebėjimai.

Laikykite pasibaigusius ar nebenaudojamus vaistus atskirai ir paklauskite vaistininko, kaip juos saugiai sunaikinti. Nelaikykite senų vaistų kaip atsarginių ir nesidalinkite vaistais tarp žmonių. Jei vaistas dingo ar gali būti pakartotas, kreipkitės į vaistininką, apsinuodijimų konsultavimo tarnybą ar skubiosios pagalbos tarnybą, kad gautumėte skubų patarimą.

Kada kreiptis į medicinos pagalbą?

Susisiekite su gydytoju ar vaistininku, jei asmuo jaučia nerimą keliantį šalutinį poveikį, sunkiai ryja, nuolat praleidžia dozes ar staiga pasikeičia po naujo vaisto. Prašykite aiškių rašytinių nurodymų. Nenutraukite ir nemažinkite vaisto savarankiškai.

Jei manote, kad asmuo išgėrė per daug vaistų, nedelsdami kreipkitės į vietinę apsinuodijimų konsultavimo tarnybą ar skubiosios pagalbos tarnybas. Jei asmuo staiga pasimeta, NHS pataria skubiai kreiptis medicininės pagalbos. Kreipkitės į vietines skubiosios pagalbos tarnybas ar skubios pagalbos procesą, veikiantį jūsų gyvenamojoje vietoje.

Planiniams apsilankymams gidas, kaip ruoštis vizitui pas gydytoją, padės paruošti klausimus ir vaistų sąrašą. Hospitalizacijos gidas aprašo, kaip dalintis vaistų informacija su priežiūros komanda.

Saugiausia rutina – tokia, kurią asmuo priima ir kurią supranta priežiūros komanda. Klauskite, laikykite sąrašą aktualų ir prieš bet kokį pakeitimą gaukite specialisto patarimą.